Istorija

...skaitykite tie, kam ištiesų įdomu...

 

Užupio kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais".

 

Pastatas, kur įsikūrusi kavinė įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio. 1748 m.  daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m. Atstatytas jis kartą nukentėjo T.Kosčiuškos sukilimo metu 1794m. Kepėjas HEYDAS pastatą nupirko 1796 m., ir jo vardu buvo pavadintas skersgatvis šalia namo. Kepėjas namus perstatė ir čia jau stovėjo du korpusai, sujungti tvora, galu į Užupio gatvę. Taip atsirado unikalus vidinis kiemelis. 1853 m. namą iš varžytinių nupirko pirklys S.FINAS. Tuo metu prie skersgatvio įrengė medinę daržinę, kur pardavinėjo mėsą, malkas, medieną.

 

Po II-ojo pasaulinio karo pastatas priklausė"Dailės" kombinatui, jami šsikėlus, įrengtos dailininkų dirbtuvės ir butai.

 

1995 m. čia įsikūrė Užupio kavinė.

 

Ne tik pats pastatas ir jo gyventojai įsilieję į Vilniaus istoriją. Vilnelės upė nuo pat Vilniaus miesto įsikūrimo įsijungė į jo gynybinę sistemą ir ūkinį gyvenimą. Vilnelė buvo pagrindinis energijos šaltinis miestui, jos krintantis vanduo buvo varomoji jėga visoms didžiausioms miesto įmonėms - malūnams. XIX a. viduryje upėje buvo įrengtos viešos maudyklos.

 

 Metalinis Užupio tiltas pastatytas 1881-1901 metais.

 

2002 m. krantinę šalia kavinės papuošė skulptoriaus R.Vilčiausko  garsioji "Užupio undinė".